AFFAMICARI v.

0.1 affammicamu, affammicatu.

0.2 Da affamare. || Per il suffisso cfr. Rohlfs, § 1164.

0.3 Sposiz. Pass. s. Matteo, 1373 (sic.): 1.

0.4 Att. solo in Sposiz. Pass. s. Matteo, 1373 (sic.).

0.7 1 Avere fame.

0.8 Rossella Mosti 17.07.1998.

1 Avere fame.

[1] Sposiz. Pass. s. Matteo, 1373 (sic.), cap. 11, par. 3, vol. 2, pag. 12.23: omni appetitu, lu quali avimu nui et li bestii, esti appetitu carnali, appetitu sensitivu, sensualitati. Unde nui pinnicamu et vulimu durmiri, affammicamu et vulimu maniari, et cussė avinu li bestii: kistu esti sensualitati, etc..

[u.r. 27.11.2017]