AFFAMICATU agg.

0.1 affammicatu.

0.2 V. affamicari.

0.3 Sposiz. Pass. s. Matteo, 1373 (sic.): 1.

0.4 Att. solo in Sposiz. Pass. s. Matteo, 1373 (sic.).

0.7 1 Affamato.

0.8 Rossella Mosti 17.07.1998.

1 Affamato.

[1] Sposiz. Pass. s. Matteo, 1373 (sic.), cap. 28, par. 5, vol. 2, pag. 162.9: Lu II sigillu, quandu Cristu natu fu tachariatu, comu si dichissi: infanti tachariatu non sirrą Deu increatu. Lu III sigillu fu quandu Cristu diiunau, essiri affammicatu; lu quali sigillu lu dimoniu volci rumpiri et non lu pocti aperiri, comu si dichissi: homu affammicatu non sirrą Deu veru.

[u.r. 05.08.2005]