ARPINATE agg./s.m.

0.1 arpinati.

0.2 Lat. Arpinas, Arpinatem.

0.3 Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.): 1.

0.4 In testi tosc.: Deca prima di Tito Livio, XIV pm. (fior.).

In testi sic.: Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.).

0.6 N Doc.: cit. tutti i testi.

0.7 1 Originario di Arpino. 2 Sost. Chi è originario o abitante di Arpino.

0.8 Roberta Manetti 16.12.1999.

1 Originario di Arpino.

[1] Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.), L. 6, cap. 9, vol. 2, pag. 99.8: De quillu Mariu cussì di bassu statu, Arpinati non nobili, qui fu cussì fastidiusu canditatu, jssiu quillu Mariu qui subiugau Africa...

2 Sost. Chi è originario o abitante di Arpino.

[1] Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.), L. 2, cap. 1, vol. 1, pag. 57.8: cosa certa esti qui issu Molo fu lu primu anti tutti li strangeri qui fu audutu in curti sanza interpreti; lu quali hunuri issu appi rasunivilimenti ca lu Arpinati, di grandi felicitati ayutata la suvrana virtuti di la rumana eloquenci[a]...

[2] Deca prima di Tito Livio, XIV pm. (fior.), L. 10, cap. 1, pag. 371.7: Sora era stata della terra de' Volsci; ma i Sanniti l'aveano tenuta. Là furono mandati quattro milia uomini. In quello medesimo anno fu la città donata agli Arpinati e a' Trebulani.

[u.r. 13.02.2018]