CRIVO s.m.

0.1 crivu.

0.2 Lat. cribum (DEI s.v. crivo).

0.3 Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.): 1.

0.4 Att. solo in Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.).

0.6 N Doc. esaustiva.

0.7 1 Lo stesso che crivello.

0.8 Roberta Cella 26.11.2003.

1 Lo stesso che crivello.

[1] Accurso di Cremona, 1321/37 (mess.), L. 8, cap. 1, vol. 2, pag. 147.2: la castitati di Tuctia, virgini di la dea Vesta, accusata di incestu se relevau. [...] Ca issa, pilyandu unu crivu: ĞDea Vesta, - dis' issa - si eu acustay sempri li mei mani casti a li toy sacrati altari, fami tantu que eu possa trahiri quistu crivu plenu di aqua da lu Tiveru, et purtarlu in lu to templuğ. Fatti c'appi quisti vuti la privitera scutiyatamenti et quasi pachiscamenti, issa la natura di li cosi lu concessi.

[u.r. 30.11.2020]