CURVISERE s.m.

0.1 curbisieri, curviseri.

0.2 Fr. ant. corveisier (DEI s.v. curvisere).

0.3 Senisio, Caternu, 1371-81 (sic.): 1.

0.4 In testi mediani e merid.: Destr. de Troya, XIV (napol.).

In testi sic.: Senisio, Caternu, 1371-81 (sic.).

0.6 N Doc. esaustiva.

0.7 1 Calzolaio (oppure conciatore di pelli?).

0.8 Pär Larson 13.11.2003.

1 Calzolaio (oppure conciatore di pelli?).

[1] Senisio, Caternu, 1371-81 (sic.), vol. 1, pag. 49.20: Item Cola ave ad pagari di la sua parti zo ki fu maniatu in li mitituri et in la aira et di la staglata di lu curviseri salma j thumini v.

[2] Senisio, Caternu, 1371-81 (sic.), vol. 1, pag. 227.22: Item vaki xij di lu Burgectu per la mitati di lu annu. Piruchu di Carnilivari ij. Item lu nostru curviseri vaki viij. Summa vaki lxxxxj.

[3] Senisio, Caternu, 1371-81 (sic.), vol. 2, pag. 406.23: Frater Iohannes ortulanus toniki ij, mantu, scapulare. Frater Bartholomeus curviseri coculla, toniki ij <mantu>, scapulare. Frater Matheu firraru cuculla, toniki iij, scapulare.

[4] Destr. de Troya, XIV (napol.), L. 5, pag. 79.25: loco erano cosituri; loco erano marmorarii; loco erano curbisieri; loco vendituri de creta laborata; loco vitrari...

[u.r. 02.12.2020]