GENCU s.m.

0.1 gencu, gencus, genki, genku, ienchus, iencu, iencus, ienki.

0.2 Lat. iuvencus (VES s.v. jencu).

0.3 Senisio, Declarus, 1348 (sic.): 1.

0.4 Att. solo in Senisio.

0.5 Per la diffusione, non solo sic. (ma generalmente centro-merid.), cfr. AIS VI 1047 'il manzo'.

0.7 1 [Zool.] Lo stesso che giovenco.

0.8 Diego Dotto 12.10.2012.

1 [Zool.] Lo stesso che giovenco.

[1] Gl Senisio, Declarus, 1348 (sic.), 148v, pag. 67.8: Iunix cis... invencus vel iuvenca, que dicitur gencus vel geniza, quia, iam crescens in bove, iencus iuvare incipit.

[2] Gl Senisio, Declarus, 1348 (sic.), 149r, pag. 67.11: Iuvenchus ci vel Iuvencha ce, idest iuvenis, et proprie dicitur iuvenis, qui dicitur ienchus, quia tunc incipit iuvare arare terram.

[3] Senisio, Caternu, 1371-81 (sic.), vol. 1, pag. 167.6: Item fu vindutu da la bona donna Benedicta lu sumeri per unc. j et tr. xj et g. v, la mitati di li quali ni darrą ipsa scuntandu di li vaki oy genki.