INDEMONÌACO agg./s.m.

0.1 indemoniacu, indemonìacu, jndemonìacu, jndimunìacu.

0.2 Da demoniaco, su indemoniato.

0.3 Giovanni Campulu, 1302/37 (mess.): 1.

0.4 Att. solo in Giovanni Campulu, 1302/37 (mess.).

0.7 1 Posseduto dal demonio. 1.1 Sost.

0.8 Luca Morlino 13.01.2014.

1 Posseduto dal demonio.

[1] Giovanni Campulu, 1302/37 (mess.), L. 2, cap. 16, pag. 56.15: chistu cliricu diventau indemoniacu.

1.1 Sost..

[1] Giovanni Campulu, 1302/37 (mess.), L. 4, cap. 43, pag. 172.10: cum zo sia cosa ki illu fussi di tanta sanctitati, ki sulamenti lu sou vestimentu, tuccatu, liberau a lu indemonìacu».